Ukrainoje lietuviai išmoko sulaukti geriausios kainos
Irma Verbienė, Renaldas Jakubauskas
2007-10-24, Verslo žinios
Sėkmingas Lietuvos verslininkų projektų pardavimas Ukrainoje rodo naują tendenciją – išlaukti tinkamos kainos ir pelningai atsitraukti.
Didmeninės prekybos ir logistikos UAB „Sanitex“ sprendimas parduoti parduotuvių tinklą „Bumi Market“ Ukrainoje valdančios įmonės akcijas rinkoje atgaivino klausimus – ar verta investuoti į šios šalies rinką ir kiek kainuoja šios investicijos.
Sėkmingas sprendimas
Kaip rašė verslo naujienų portalas VZ.LT., „Bumi Market“ valdytojos bendrovės „BM Trade“ 55% akcijų atiteko kontroliuojančiajai bendrovei „Fozzy Group“ priklausiančiai įmonei „Fora“. Abu šie tinklai yra tarp lyderių vadinamojoje „parduotuvių šalia namų“ grupėje. „Fora“ savo tinklalapyje internete skelbia turinti daugiau nei 60 parduotuvių, o „Bumi Market“ priklauso 42 parduotuvės, iš kurių 20 yra Kijeve, 10 – Kijevo apskrityje. „Parduotuvių šalia namų“ grupei, Ukrainos verslo spaudos vertinimu, tenka apie 25% šios šalies mažmeninės prekybos.
„Mes gaminame produktą ir jį parduodame. O niuansų gali būti visokių“, – sako Algis Pakalnis, „Sanitex“ investicijų ir plėtros direktorius, ir plačiau šio sandorio nekomentuoja.
Dar prieš metus VŽ rašė, jog prekybos tinklas „Bumi Market“ artimiausiu metu planuoja plėstis 3,5 karto – iki 150 parduotuvių. Tąsyk buvo teigiama, jog ir „Hermis Capital“ (HC) svarsto galimybę investuoti į maisto pramonę, kuri kartu su parduotuvių tinklu esą duotų sąveikos efektą. Buvo užsimenama, jog į „Bumi Market“ plėtros projektą asmeniškai investuoja Nerijus Dagilis, HC direktorių tarybos pirmininkas. Ponas Dagilis vakar VŽ patikino, kad nei HC, nei jis asmeniškai į šį prekybos tinklą nebuvo investavęs. „Investuojame į kitas sritis šioje šalyje. Jos rinka išties sudėtinga ir mums sunkiai sekasi. O apie korupciją geriau klauskite pačių ukrainiečių“, – santūriai komentavo jis.
Nors „Sanitex“ atstovai nekomentuoja nei sandorių sumų, nei priežasčių, rinkos dalyviai svarsto, jog tai buvęs racionalus žingsnis, mat dėl aršios tinklų konkurencijos vargiai buvo įmanoma sparti ir sėkminga „Bumi Market“ plėtra.
Ne vieninteliai
„Sanitex“ – ne vieninteliai lietuviai, parduodantys savo verslą. Verslininkai Raimondas Tumėnas ir Igoris Bezzubas, sulčių gamybos verslą Ukrainoje pradėję 1995 m., šiemet tarptautiniam milžinui „PepsiCo“ pardavė po 45% didžiausios Ukrainos sulčių gamybos bendrovės „Sandora“ akcijų. Iš „PepsiCo“ gautus 542 mln. USD (beveik 1,4 mlrd. Lt) valdo ir investicinius projektus įgyvendina Lietuvoje birželį įsteigta investicinė bendrovė „BT Invest“.
Didžiausią dėmesį bendrovė skiria investicijoms Ukrainoje, Rumunijoje, Bulgarijoje bei Balkanų šalyse. Įmonės vadovas rugsėjį dėstė, kad būtent besivystančiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse šiuo metu galima gauti didžiausią investicijų grąžą. Neatmetama galimybė, jog dalis bendrovės investicinių projektų gali būti vykdoma ir Lietuvoje, tačiau bendrovė yra apsisprendusi teikti prioritetus projektams, kuriuose gali išnaudoti Lietuvos patirtį besivystančiose rinkose. Pirmasis investicinis projektas pradėtas rugpjūtį įkuriant bendrovę „Pagoda-invest“, kurios numatoma veikla – nekilnojamojo turto plėtra bei statyba Ukrainoje. Projekto vertė – daugiau kaip 100 mln. USD (apie 251 mln. Lt)
Bendrovė rugsėjį savo įstatinį kapitalą nusprendė padidinti nuo 100.000 Lt iki 50 mln. Lt.
Racionalus požiūris
„Regis, lietuviškas verslas išmoko subrandintą projektą laiku parduoti ir iš investicijų gauti normalią grąža. Kalbu ne tik apie „Sanitex“, tai rodo ir „Sandoros“ pavyzdys. Buvo sukurtas išskirtinis prekės ženklas, suformuotas puikiai veikiantis tinklas ir išlaukta patrauklios kainos. Jau galima kalbėti ir apie tendencijas, jog lietuviai Ukrainos rinkoje pradėjo elgtis labai racionaliai. Matydami, jog yra pirkėjas, siūlantis gerą kainą, mūsų verslininkai vadovaujasi komercine logika“, – dėsto Kęstutis Masalskis, Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė.
Jis svarsto, jog „Sanitex“ sprendimą parduoti prekybos tinklo akcijas galėjo lemti ypač išaugusi konkurencija ir sparti vietinio kapitalo tinklų plėtra, ypač šalies regionuose.
„Didmiesčiuose prekybos tinklų plėtra stabilizavosi, kitas žingsnis – regionai, jų gyventojų perkamoji galia sparčiai auga. Anksčiau madas diktavo, tarkime, didmiesčių tinklai, o dabar į priekį žengia regioniniai. Norint eiti į regionus, reikia turėti arba labai daug pinigų arba vietinius partnerius ir savą logistiką. Norint sukurti savo logistiką, reikia bent 100 parduotuvių tinklo“, – kalba p. Masalskis ir užsimena, kad ambicingi užsienio kapitalo planai Ukrainoje neretai žlunga.
„Ukrainiečiai skeptiškai pasitinka ambicingus projektus ir paprastai juos įgyvendinant kyla problemų. Pavyzdžiui, prieš 3 m. švedų „IKEA“ deklaravo ateinanti į Ukrainą, garsiai kalbėjo apie savo ambicingus planus ir didžiulius projektus. Iki šios dienos „IKEA“ Ukrainoje nėra. Kai į Ukrainą kompanija ateina garsiai kalbėdama apie ambicingus projektus, tai verčia vietinius verslininkus aštriai reaguoti, o jie ne iš kelmo spirti. O kai pradedama mažu projektu, užmezgami santykiai, o kompanija pasirodo esanti nebloga partnerė, ji gali tapti ir rimtu rinkos žaidėju“, – aiškina diplomatas.
Viliojanti perspektyva
Nedas Karklius, UAB „Rolvika“, prekiaujančios šaldymo, vėdinimo ir prekybos įranga, generalinis direktorius: „Optimistiškai vertiname savo įmonės plėtrą į Ukrainą. Turime porą milijoninių projektų, kitais metais planuojama jų plėtra. Mus, kaip partnerius iš Lietuvos, rinkos dalyviai vertina teigiamai. Turime antrinę įmonę, dirbame su privačiu sektoriumi, su politiniais niuansais nesusiduriame. Daug nesireklamuojame, informacija apie mus sklinda iš lūpų į lūpas, todėl geriausia reklama – mūsų darbai. Pagrindinis interesas eiti į Ukrainą – auganti rinka, kurioje vietos užtenka visiems. Lietuvoje rinka jau nusistovėjo.“
Alvydas Stulpinas, PET ruošinių ir gaminių bendrovės „Putokšnis“ generalinis direktorius: „Ukrainoje prisitaikome prie šios šalies rinkos. Matome geras perspektyvas ir dirbsime šioje šalyje. Gėrimų pramonė auga, ateina užsienio kapitalas, vyksta konsolidacija. Kol kas mums per anksti kalbėti net apie galimą verslo pardavimą, nes nėra ką parduoti. Gamyklą atidarėme kartu su vietiniais partneriais, verslo pradžioje tai didelis pliusas. Iš pradžių su partneriais puoselėjome ambicingus planus, tačiau startinėje pozicijoje planų įgyvendinti nepavyko – Ukrainoje garsiai ateinantiesiems raudonų kilimų niekas nekloja.“
